apšnekėti

apšnekėti
apšnekė́ti, àpšneka, -ė́jo 1. tr., intr. K, LL115,128 L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ aptarti, apsvarstyti: Kol visus reikalus aptarėm, apšnekė́jom, i vakaras atėjo Ėr. Apšnekamųjų lietuviškų ir rusiškų žodžių šaknis bus ta pati LTI233. Jaunuomenė … apšneka savo padėjimą A1884,380. ║ Sug šnekant iš eilės pakalbėti apie ką: Anys kai susėda, visą miestelį apìšneka Žl. Visus apšnekė́jova, daugiau neturiva ko nusitvert Jrb. Vergaitis kalinyje turėjo sėdėti du metu – laiko užtektinai, galima apie viską apšnekėti TS1897,10. | refl. NdŽ, KŽ. 2. tr. NdŽ, KŽ, Šk, Skr, Srd nugalėti šnekant, įveikti šnekumu: Tokią ana tura galvą gerą, nu jau niekas anos neapšnekė́tum! Kl. Apšnekė́jo visus mokytus – visi nutilo Stl. Žmonys daba visi su liežuviais, nė vieno neapšnekė́si Vn. Iškalbikę gerą tura, neapšnekė́si! Krš. Nu, katras katrą apšnekė́sim? Pv. Kas Rimšienę apšnekės, tas dar negimė… jos liežuvis ne juokams Žem. ^ Nemislyk stipresnį numušti, bagotesnį apšnekėti LTR(Vdk). Jos neapšnekė̃s nė devyni šunes Sem. 3. tr. N, L, Š, NdŽ, DŽ1, Ds pasakyti ką nors bloga apie kitą, apkalbėti, apjuodinti: Apšnekė́jo mane labai jisai J. Visi randa lazdą mušt, a tep, a tep – vis tiek àpšneka KzR. Kas mane àpšneka, kad mano veidas kaista? Mrj. Pūslė iškilo ant liežuvio – tave apšnekės LTR(VšR). Jis neàpšnekamas nė su viena, nė nieko, geras toks, nepiktas Šmk. Jau čia bus negerai – jis mus apšnekės, kad mes su juom gulėjom BsPIV176. ^ Mirk – būsi apgailėtas; žanykias – būsi apšnekė́tas Krš. Nors ir šneka, bet neapšneka LTR(Zp). | refl.: Apsìšneka ir susipyksta DŽ1. 4. refl. šnekantis užgaišti, užsikalbėti: Valandikę apsìšnekėjai – turi taip skubti, kad nu! Šv. Apsìšneki su žmogum, i gerai Vn. 5. refl. išsitarti: Kitąsyk apsišneka (kas nors pasakoma bloga lemiančią valandą), ir pasidaro kas Plšk. 6. tr. užkalbėti: Būdavo kai kas iš tolia atvažiuoja nuo gyvatės įkirtimo apšnekė́t Skp. 7. tr. prk. čiulbant aptikti: Tavi turbūt kregždė šįryt apšnekė̃s (krykšdama užklups bemiegantį), apgiedos Rg. \ šnekėti; apšnekėti; atšnekėti; dasišnekėti; įšnekėti; iššnekėti; nušnekėti; pašnekėti; paršnekėti; peršnekėti; prašnekėti; prišnekėti; razsišnekėti; sušnekėti; užšnekėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • apšnekėti — vksm. Kol visùs rei̇̃kalus apšnekėjom, ir vãkaras atė̃jo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apšnekėjimas — sm. (1) DŽ1 1. KI208, A1885,25, LL128, KŽ → apšnekėti 1. 2. N, Lš, Krš → apšnekėti 3: Čia jau be apšnekėjimo, be nieko (teisybę sakau) Žlp. Krikščionių naktinės sueigos davė priežastį jų apšnekėjimams Gmž. | refl.: Visokių apsišnekėjimų,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užšnekėti — užšnekėti, ùžšneka, ėjo NdŽ 1. intr. pradėti šnekėti: Prie visų tuoj apie tą skolę užšnekėjo Krs. Jis ùžšneka, kad tu išsižiotum tik (nori išprovokuoti) Mrj. 2. intr. N šnekant kreiptis į ką, užšnekinti. 3. intr. Pj pakalbėti, papasakoti: Kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apiplepėti — apiplepėti, apìplepa, ėjo 1. tr. apšnekėti, aptarti: Tai jau jūs ten viską apiplepėjot Kp. 2. tr. ką bloga apie kitą pasakyti, apkalbėti: Į akis draugė, o ten nuėjus visaip mane àpplepa Kt. 3. refl. ilgai užtrukti plepant: Apsiplepėjau, dabar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplazguoti — tr. apšnekėti: Aplazgãvo, aplojo mane J.Jabl. Bobos mėgsta viena kitą aplazguot Bd. lazguoti; aplazguoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprieti — 1 aprieti, ja (àpreja), jo tr. 1. N, K, Sut, Š, DŽ1 apkandžioti puolant, pjaunant (ppr. apie pasiutusį šunį, vilką): Šuva nor aprieti J. Jei šuo àpreja, gali galą gauti Vn. Susiedo [pasiutęs] šuo išbėgo į laukus, kad tik neaprietų ko Srv. Tas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprokuoti — 2 ×aprokuoti tr. 1. bendrais bruožais susitarti: Didumą gal tujau pat aprokuoti KlvrŽ. Kad džekonai, surašiusys aprokuotus dalykus, mėnesį netrukdamys, nuleistum vyskupui M.Valanč. | refl.: Tas klebonas nebuvęs apsirokavęs su kuningais, kas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apskarmalinti — apskarmãlinti 1. refl. suplyšusiais drabužiais apsirengti: Apsiskarmãlino ir išvažiavo pavargėliaut, kad daugiau gautų Ig. 2. tr. apšnekėti, apšmeižti: Jy mėgsta apskarmãlyt kožną Pns. skarmalinti; apskarmalinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apskrabėti — 1 apskrabėti, àpskraba, ėjo tr. menk. apšnekėti: Ana visą svietą àpskraba Kal. skrabėti; apskrabėti; įskrabėti; išskrabėti; nuskrabėti; paskrabėti; suskrabėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptararuoti — 1 aptararuoti tr. apšnekėti: Kai ta tararainė ateina, visus aptàraruo[ja] Skr. tararuoti; aptararuoti; nutararuoti; patararuoti; pratararuoti; razsitararuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”